- mandrastis
- ×mandrastìs sf. (3b) 1. išdidumas: Ot mandrastis – eina, nosį ažusukęs, ir nenori pažint Ds. 2. gudrybė: Visoki išradimai – tai mandrastis svieto Lzd. Susitarė anys abu eit svieto mandrasties ieškotų BsPII282.
Dictionary of the Lithuanian Language.
